Vandeninės moterys

  • Gera pradžia Žemaitijoj

    Mano knyga gavo krikštą Žemaitijoj! Lėkėm ankstyvą rytą su mylimu žaliais laukais knygas gabendami. Malūnai sparnais mojo, vėjas žvarbus tądien ūbavo, vistiek blakstienų galus įkyrus spindulys per langą spigino ir žaluma kūnus iki ausų galiukų pavasariu užpylė. Tryškiai pakelėj žiedlapių purslais sveikino, laiptuota versminga Virvytė tolyn vijo prakeleivius, paukščius pulkais į dangų sukėlė. Ties įdubusiu Skaityti daugiau

    0

  • Laiškas mamai

    – Vėliau paskambinau mamai ir mes abi pasijuokėme iš to kaip aš darau… Ir iš to paties, ką daro ji. Nes ji, žinokite, daro lygiai kaip aš. Ilsisi tik tuomet, kai negyvai nusikala.  – Ji daro taip pat? – Paprašiau bent atostogose neplauti indų ir nieko netvarkyti… Tikrai, elgiasi kaip aš… – Arba labiau – Skaityti daugiau

    0

  • Istorija iš riešo

    Aš itin lėtai vairavau, pakelėje žvilgsniu palydint pulkus žydinčių vaismedžių ir krioklius puošnių vijoklių. Važiavom dviem ekipažais: vienas priekyje, maniškis vingiuotu keliu į kalną kilo tvarkingai iš paskos. Nesinervinau dėl važiavimo lėtumo, nes skubėti neturėjome kur. Rūku apsigobę kalnai slėpė nuogumą, bet kyšančios kupros aiškiai bylojo, kad lendam į kažkokius senovinius reikalus. Tolumoje bangavo kokie Skaityti daugiau

    0

  • Vairavimo teisės į laimę

    Rašysiu čia apie save, todėl gali būti, kad tas pats veikia ne visiems. Seniai labai seniai vieną dieną pasijutau nelaiminga. Ir kai pusiau plyšo širdis nuo gailesčio sau ir nepakeliamo liūdesio, iš skausmo surikau kažką sau po nosim apie nelaimingą meilę… Juodi žaibuliniai debesys tą akimirką išsisklaidė, o į paviršių iškilo vienintelė tiesa. Jei dar Skaityti daugiau

    0

  • Ten būti čia

    Kartais taip atrodo, kad pajuntu visu kūnu anuos namus. Jų kvapą, vėsą, drėgnų sienų atstumus iki mano pečių. Įkvepiu ir pradedu slysti šaltomis grindimis link užpakalinių durų, pro kurias delną kyštelį aušra. Jei tik noriu, gaunu progą grįžti trumpam. Bet kada. Kai išsiilgstu, ištreniruotos vaizduotės pagalba galiu labai daug – atgal praeitin pliūptelt arba pirmyn. Skaityti daugiau

    0

  • Mes ką tik iš pavasarinės patyriminės moterų stovyklos Andalūzijoje. Kokias šešias užvakar nuskintas sunokusias, kvapnias citrinas įsimetėme į kuprines ir atsivežėme į Lietuvą, kad surengti jaukią saulės ir sveikatos popietę čia, Trakų Vokės dvare, drauge su jumis. Pavadinkime mūsų susitikimą Citrinų Fiesta.  Su citrinomis atsivežėme puikiausių, jau išbandytų citrinų eliksyro, citrinų žievelių pyrago su Malagos Skaityti daugiau

    0