-
Labiau pavadinčiau jį apkepu, bet Loreta sako, kad pyragas geriau skamba. Virėme citrinas skeltas pusiau su viskuom, tik tris minutes. Paskui vidurius išspaudėme į gelsvą, sveikata tirštą mūsų stovyklos moterų ritualinį gėralą. Labai patiko gerti saulę su vandenin įgriuvusiais jos gabalais. Patebėjome nuostabų poveikį kūno viduriams, veido skaistumui ir nuotaikai. O tuomet paėmiau šešių citrinų Skaityti daugiau
0
-
Šiandien vėlyvi ilgi pusryčiai, mišios dvylika trisdešimt (jau girdžiu kviečiantį varpą), trečią nugaros masažas, aštuntą kaimynų vakarienė, tai matau, kad laiko kitkam nebelieka. Užimta labai. Nes dar reikia sutarkuoti citrinas, su šviežiu sūriu kondensuotą pieną išplakti pyragui pagal dar vieną, dabar jau Marijos receptą. Pasivaikščioti taku, kur Loreta medituos į alyvmedžius jaukiai įsitaisius. Pafilmuoti ją, Skaityti daugiau
0
-
– Žinok, bėgiosi paskui be batų išlipęs. Sakiau, apsiauk. Ne vėliau, o dabar. Girdi? Negirdi tu manęs. Pasakyti pilotui? Pasakysiu jam ir nebeleis tau skristi niekada. Ir išvis, tu keturias valandas žaidei, o dabar sėdi be batų, atsikalbinėji ir neklausai. Apsiauk, sakiau, batus dabar. Ir nesilenk, nesilenk taip, susidaužysi galvą į tą metalinį. Išlipsi sudaužyta Skaityti daugiau
0
-
Vienam tekste apie meilę aptikau klaidą. Bręsti, o ne bristi buvo parašyta, o gal atvirkščiai, ne tiek svarbu. Tačiau kad subręstum tikrai meilei irgi turi per kažką pereiti, lyg braidant? Per netektis, baimes, savo pačios naivumą, beviltišką nuobodybę, atstūmimą, nežinomybę, aklą susitaikymą su Dievo duotu išbandymu. Meilė užplūsta tarsi šilta banga, švelniai glamonėjanti begalybę talpinantį Skaityti daugiau
0
-
Sapnavau savo ribas. Panašias į pumpurą su daugybe aštrių chrizantemos žiedlapių. Ateina laikas, kai noriu jas praplėsti, išskleisti, atverti. Tik taip, iki pirštų galų išskėstom rankom, galiu auginti savo menamą saugią erdvę. Tai nieko neatima. Praturtina, išlaisvina ir sugrąžina mane į harmoningą kūrėjo būseną. Tuo tarpu skrybėlę kabinu ant padrėkusios koridoriaus sienos ir užsimerkiu, lyg Skaityti daugiau
0
-
Kartais irkluojam lūžusiu irklu ir patys to nepastebim. Rytą, susitikusios kalnų terasoje, paskendusioje tirštuose įspūdžiuose, baltažiedės kvape, naujame, sename, išorėje, viduje, debesyse ir saulės spinduliuose, tą nepaprastą rytą, kai Loreta subūrė mus visas išjudėjimui, tiksliau vadinamai judesio terapijai… Ir pasakė taip ramiai, dusliai, įtaigiai, lyg iš jūros gelmės. – Judėkit užsimerkusios, lyg neturėtumėt ribų. Kaip Skaityti daugiau
0
